Vardas: Andrei (Андрей)

Pavardė: Arlovski (Арловский)

Slapyvardis: “Pitbull”

Gimimo data: 1979 04 02

Gimimo vieta: Minskas, Baltarusija

Ūgis: 194 cm

Svoris: 109 kg

Kovos stilius: Sambo, Kikboksas,                      Braziliškas Džiu-džitsu

Čempionatai: M–1 MFC, UFC, Affliction, Elite XC

 

Titulai:

 

MMA

UFC sunkaus svorio čempionas

M–1 Europos sunkaus svorio čempionas

 

Sambo

Tarptautinės klasės sporto meistras

Pasaulio ir Europos jaunimo čempionas

Sambo pasaulio taurės sidabro medalininkas

Sambo pasaulio čempionato sidabras

 

 

 

 

Andrei Arlovski užaugo Minske, ten gi ir pradėjo užsiiminėti sambo (savigynos imtynės). Vaikystėje Andrei dažnai kentėdavo nuo chuliganų, kurie jį skriausdavo. 14 metų jis nusprendė, kad to jau gana ir pradėjo kilnoti svarmenis, pagalvojęs, jog didesnis raumenų kiekis padės jam išspręsti problemas gatvėje. Kovos menais Arlovski pradėjo užsiiminėti tiktais būdamas 18 metų, iki tol jo aistra buvo futbolas.

 

Įstojęs į Minsko policijos akademiją Andrei apjungė siekį kilti karjeros laiptais teisėsaugos institucijose ir kovos menus. Jis palankęs privalomąjį sambo kursą akademijoje labai greitai pasiekė stulbinančių rezultatų: 1999 matais laimėjo Pasaulio ir Europos jaunimo sambo čempionatuose. Po kurio laiko tapo sambo sporto meistru, o vėliau ir tarptautinės klasės sambo sporto meistru. Jis pradėjo domėtis ir kitais kovų stiliais, treniravosi kikboksą, kad papildytų savo įgūdžius smūgine technika.

 

M-1 Mix-Fight  

1999 metų balandį Andrei Arlovski pradėjo savo profesionalia karjerą MMA. Tai įvyko M1 MFC turnyre Sankt-Peterburge, Rusijoje. Jau pirmoje savo kovoje Andrei nokautavo savo priešininką Viacheslav Datsik. Arlovski sugrįžo į M-1 turnyrą, kuriame tapo M-1 Europos sunkiasvorių čempionu.

 

UFC 

UFC Andrei debiutavo 2000 metais „UFC 28: High Stakes“, kur per 55 sekundes skausmingu veiksmu nugalėjo Aaroną Brinką. Karjeros pradžioje Arlovski kovojo su geriausiais UFC kovotojais, patyrė pralaimėjimus prieš Ricco Rodriguezą ir Pedro Rizzo. Vis dėlto tolimesnės pergalės prieš Ianą Freemaną ir Vladimirą Matyushenko sugražino Arlovskį į UFC elito gretas.

 

2004 metais UFC  įsteigė taip vadinamą „laikinojo čempiono titulą“, nes tuometinis UFC sunkaus svorio čempionas Frank Mir auto įvykio metu patyrė traumą ir negalėjo kovoti. Buvo nuspręsta, kad du pagrindiniai pretendentai dėl čempiono vardo susikaus dėl titulo. Ir 2005 metų vasario 5 dieną UFC 51 turnyre Arlovki susikovė su buvusiu UFC čempionu Timu Sylvia, kuris iki kovos su Franku Miru buvo nepatyręs pralaimėjimo 16 kartų iš eilės. Abu priešininkai garsėjo savo stipriais smūgiais, tačiau jau pačioje kovos pradžioje buvo matyti, jog Arlovkio smūgiai greitesni ir tikslesni. Atlikęs metimą Andrei perėjo prie skausmingo kojos laužimo, priversdamas Timą Sylvią pasiduoti 47 kovos sekundę pirmajame raunde. Po šios kovos Andrei Arlovski tapo laikinuoju UFC sunkiasvorių čempionu.

 

Arlovski du kartus gynė savo „laikinąjį“ titulą: 2005 metų birželio 4 dieną „UFC 53: Heavy Hitters“, kovoje prieš Justiną Eilersą ir tų pačių metų spalį, prieš pagrindinį pretendentą  - Paulą Buentello, kurį nokautavo 15-ąją pirmojo raundo sekundę.

 

2005 rugpjūčio 12 dieną UFC oficialiai paskelbė, kad Andrei Arlovski pripažįstamas tikruoju UFC sunkaus svorio čempionu, nes Frank Mir taip ir nesugebėjo sugrįžti į didįjį sportą.

 

2006 balandžio 15 dieną antrą kartą susitiko Andrei Arlovski ir Tim Sylvia. Pirmo raundo pradžioje Sylvia buvo „pasodintas“ ant grindų, bet greitai atsistojo ir tęsė kovą toliau. Arlovski bandė užbaigti  savo sėkmingai pradėta ataką , tačiau praleido Sylvia‘os smūgį iš apačios į smakrą. Kova baigėsi TKO Sylvios naudai. Buvo ir trečias jų susitikimas, kurį vėlgi laimėjo Sylvia.

 

„UFC 70: Nations Collide” turnyre Arlovski susitiko su kitu labiai grėsmingu priešininku: PRIDE veteranu ir braziliško Džiu-džitsu juodojo diržo savininku Fabricio Werdumu. Abu kovotojai buvo labai atsargūs ir trečiojo raundo pradžioje teisėjas įspėjo kovotojus, kad nuims tašką tam kovotojui, kuris bus pasyvus. Šią kova vienbalsiu teisėjų sprendimu laimėjo Andrei Arlovski. Po kovos nugalėtojas atsiprašė sirgalių, kad kova truko visas 15 minučių.

 

Po kovos su Werdumu buvo pasklidusios kalbos jog Arlovski nebekovos UFC ir pereis į kita organizaciją. Arlovskio atstovai paneigė šiuos gandus ir patvirtino jog jų kovotojas su nekantrumu laukia kito savo priešininko aštuonkampyje.

 

Padaręs 11 mėnesių pertrauką, per kurią Arlovski neturėjo nė vienos kovos, „UFC 82: Pride of a Champion“ turnyre jis nokautavo Jakeą O‘Brieną, kuriam tai buvo pirmasis pralaimėjimas jo karjeroje.

 

Paskutiniąją savo kova Andrei Arlovki pralaimėjo daugelio nuomone geriausiam pasaulio kovotojui Fedor Emelianenko. Fedor eilinį karta įrodė savo pranašumą nokautuodamas Arlovskį.

 

KARJERA KINE   

Andrei Arlovski jau yra nusifilmavęs ir viename Holivudo filme „Universal Soldiers: The Nex Generation“ su tokiomis žvaigždėmis kaip Jeanu-Claudu van Dammu ir Dolphu Lundgrenu. Filme jo personažas buvo antros kartos universalus karys, kuris pasižymėjo nepaprasta jėga, greičiu, ištverme ir atsistatančiomis galiomis.

 

ASMENINIS GYVENIMAS

 

Andrei Arlovski gyvena Čikagoje, ten ir sportuoja. Bokso technikos jį moko vienas geriausių profesionalų bokso treneris Freddy Roach „Wild Card Gym“ klube Holivude, Kalifornijos valstijoje, braziliško Džiu-džitsu paslapčių jis mokosi „POW Martial Arts“ klube Čikagoje“, o imtynių „Overtime Training Center“ klube. Taip pat ruoštis varžyboms Andrejui padeda UFC  šlovės galerijos narys Randy Couture.

 

Nuotraukoje Andrei Arlovski draugė, PLAYBOY modelis Patrycja Mikula, su kuria jis jau dveji metai.