Širdies sveikatos amžius.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai atsižvelgia į šias problemas ir įvairiuose renginiuose bei akcijose moko: kaip valdyti stresą; lengvų atliekamų namuose fizinių pratimų, stiprinančių širdį; kaip teisingai pasimatuoti kraujo spaudimą namuose; apie maisto produktus gerinančius širdies darbą. Tyrimas parodė, kad didesnį priešiškumą jaučiančios moterys turėjo žemesnį širdies ritmo kintamumą, palyginti su mažesnį priešiškumą jaučiančiomis dailiosios lyties atstovėmis.
Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai širdies sveikatos amžius 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.
Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.
Širdies ligos iš pasalų pakerta net ir jaunus žmones
Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui. Rizikos veiksnys — tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas.
Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs.
- Su hipertenzija, galvos skausmu
- Nesitraukiant vasaros karščiams, medikai primena, kad jie ypač pavojingi širdies ligomis sergantiems žmonėms, jų antplūdį pastaruoju metu pajuto ir ligoninės.
- Gudobelis padeda esant hipertenzijai
- Hipertenzija su eritremija
- Atgal Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos prevencinė programa Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės atrankos ir prevencijos programa teikiama vyrams nuo 40 m.
Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių — ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas.
Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę.
Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10—20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5—10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai.
Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių.
Pasaulinę širdies dieną paminėkime kartu
Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi. Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.
Aukštas kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl širdies sveikatos amžius, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.
Pakitęs lipidų riebalų kiekis kraujyje. Visų išvardytų medžiagų turi būti žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas. Mažai judantys aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitęneužsigrūdinę žmonės 30—50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą.
Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje.
Nuorodos kopijavimas
Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla.
Nutukimas ir persivalgymas. Labai širdies sveikatos amžius širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita.
Kraujagyslių amžius įspėja apie širdies ligas
Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas KMI didesnis nei 30 KMI apskaičiuojamas kūno masę svorį dalinant iš ūgio, pakelto kvadratumoterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų — cm. Vyresnių moterų, kurių KMI didesnis nei 35, širdies sveikatos amžius 2 kartus viršija mirtingumą moterų, kurių KMI mažesnis kaip Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys riebus pienas ir jo produktai, majonezas, kiauliena, jautiena, palmių, kokoso aliejus, kakava, šokoladasangliavandeniai ypač cukrusdruska — ir per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, ASD-2 hipertenzijos dalis kiekis.
Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, sukelia trombozę ir kraujagyslių uždegimą.
Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.
Nemokamos prevencinės programos - tai puiki galimybė profilaktiškai pasitikrinti sveikatą Kviečiame aktyviau naudotis valstybės siūlomomis galimybėmis nemokamai pasitikrinti sveikatą. Jei esate tokio amžiaus, kai galite dalyvauti vėžio ir kitose prevencijos programose, pasinaudokite valstybės suteikiamomis nemokamomis galimybėmis pasitikrinti savo sveikatą. Jei negaunate kvietimo iš šeimos gydytojo, būtinai kreipkitės į jį patys ir tyrimai Jums bus atlikti!
Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos nuolatinio nervinimosi, pervargimo gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.
Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai — daugiau nei po du standartinius vienetus bokalas alaus ar dvi taurės vyno per dieną. Tam tikrų vaistų vartojimas.
Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Homocisteinų perteklius kraujyje. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz. Pakitęs kraujo hipertenzija ir jos sukeltas slėgio šuolis. Vyrų — didesnis kaip 45 metai, moterų — didesnis kaip 55 metai.
Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų jaunesnis nei 55 m. Koronarine širdies liga dažniau serga 45—55 metų vyrai nei moterys moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t.
9 būdai pasirūpinti širdies sveikata
Antioksidantai mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, padeda išvengti uždegimo, saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir stabdo senėjimo procesus. Stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitminai E ir C bei selenas. Vitamino E gausu žalialapėse daržovėse, grūduose, aliejuje, riešutuose.
Vitamino C daugiausia citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse. Seleno gaunama su mėsa, ypač su vištiena, grūdiniais produktais, sėlenomis, širdies sveikatos amžius. Antioksidancinių savybių turi ir flavonoidai medžiagos, nudažančios augalus ryškia spalva - raudona, geltona, violetine.
Daugiausia jų yra arbatoje, mėlynėse, tamsiose vynuogėse ir jų produktuose vyne, sultyse, razinoseburokėliuose, raudongūžiuose kopūstuose, baklažanuose, obuoliuose, pomidoruose, vyšniose, špinatuose, avietėse, granatuose, greipfrutuose, žemuogėse, spanguolėse, česnakuose, svogūnuose ir t.
Anglų mokslininkai pataria pagyvenusiems žmonėms išgerti per dieną 5 puodelius juodosios širdies sveikatos amžius žaliosios arbatos. Vyresnio ir senyvo širdies sveikatos amžius organizmui per dieną reikia apie 10 mg vitamino E, apie 60 mg vitamino C ir apie 60 mikrogramų seleno. Jūrų produktai — svarbus omega-3 riebalų rūgščių RR šaltinis.
Šios polinesočiosios riebalų rūgštys, patekusios į organizmo ląstelių membranas, padidina jų elastingumą. Sukaupta nemažai įrodymų, kad omega-3 RR mažina miokardo infarkto ir staigios širdinės mirties dėl grėsmingų ritmo sutrikimų riziką. Jūrų žuvys skumbrė, silkė, lašiša, menkė, jūros lydeka, jūros ešerys, pikša, paltusas, plekšnė ir kitosmoliuskai, vėžiagyviai, jūrų kopūstai — puikus maistas, juose daug geresnis riebalų-baltymų santykis.
Žuvyse gausu naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega -3 RR ir nedaug širdies sveikatos amžius. Širdžiai būtini mikroelementai — kalis ir magnis Kasdien su maistu turi būti gaunama apie 2,5 g kalio ir mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti nuo padidėjusio kraujospūdžio. Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose slyvose, razinosepomidoruose, kopūstuose, riešutuose.
Nemokamos prevencinės programos - tai puiki galimybė profilaktiškai pasitikrinti sveikatą
Magnio itin gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse petražolėse, krapuose, špinatuoseduonoje ir kituose grūdiniuose produktuose, riešutuose. Vartokite maistą, kuriame yra skaidulinių medžiagų Vyresniems ir senyviems žmonėms per parą rekomenduojama suvartoti 20 — 30 g skaidulinių medžiagų.
Maisto skaidulos aktyvina žarnų peristaltiką, mažina riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maisto racione sutrinka širdies veikla.
Skaidulų šaltinis — avižos, miežiai, kviečiai, kruopų patiekalai, daržovės, vaisiai ir uogos obuoliai, kriaušės, spanguolės, serbentai, agrastai, slyvos, braškėsdžiovinti vaisiai, juoda rupių miltų duona, pupos, žirniai. Pasitikrinkite kraujospūdį Ligos lengviau išvengti nei ją gydyti, todėl svarbu matuoti kraujospūdį ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija. Japonijoje gerokai sumažinus bendrą druskos vartojimą ir skyrus didesnį dėmesį aukšto kraujospūdžio gydymui, pavyko sumažinti negaluojančiųjų dėl aukšto kraujospūdžio skaičių, o insulto atvejų sumažėjo daugiau nei 70 procentų.
Vyresniems žmonėms rekomenduojama per širdies sveikatos amžius išgerti 2,5 litro vandens.
Straipsniai
Jeigu kraujospūdis padidėjęs, skysčių vartojimas ribojamas nuo 1 iki 1,5 litro. Tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje Labai svarbu tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nes jei cukrinis diabetas nustatomas ir pradedamas gydyti laiku, tai gali sumažinti koronarinės širdies ligos grėsmę ir pagerinti jau sergančiųjų šia liga prognozę.
Minėtų priemonių efektyvumas grindžiamas ilgamete pasauline patirtimi. Sulaukus 40 metų būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus. Dilgčiojimas širdies plote, širdies sveikatos amžius — tai požymiai į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Tačiau net jei visiškai nesiskundžiama sveikata, pasitikrinti profilaktiškai — būtina.
Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo — 0 3 5 5 3 0. Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla Pagal Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas.