Širdies ligos ir sveikatos skirtumai
Įtaką sveikatai daro ir moters socialiniai vaidmenys. Buvo sudarytos nacionalinės cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio bei kūno masės indekso KMI mokymo programos, kurios davė teigiamų rezultatų [1].
Ligos priežastys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pagrindinė priežastis yra aterosklerotinių plokštelių susidarymas širdies vainikinėse kraujagyslėse. Vainikinės arterijos supa širdies paviršių, kur išsišakoja į stambesnes šakas, o šios savo ruožtu išsišakoja į smulkesnes šakeles.
Kai kurie išeminės širdies ligos rizikos veiksniai: Kauno m. gyventojų tyrimai
Šios smulkiosios šakelės prasiskverbia į širdies raumenį ir jį maitina. Kartais viena ar kelios iš šių kraujagyslių gali susiaurėti dėl cholesterolio kraujo riebalų sankaupų. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių epitelį tam padeda ir stipri kraujotaka, bei padidėjęs kraujospūdispažeidimo vietoje pradeda kauptis cholesterolis, kyla uždegimas ir susidaro plokštelės sudarytos iš cholesterolio kristalų, imuninių ląstelių ir uždegiminių baltymų. Stenokardijos priepuolius sukelia fizinis krūvis vaikščiojimas, kopimas į kalną, sunkumų nešiojimas, stresas.
Liga gali pasireikšti įvairiais negalavimais: Spaudžiantis, slegiantis ar deginantis skausmas krūtinėje Staigus prakaitavimas Pulso ir širdies ritmo sutrikimai Miokardo infarktas — ne kas kita, o širdies raumens nekrozė apmirimas.
Rotabliacija. Operacija užkalkėjusioms kraujagyslėms valyti
Jis ištinka, kai arteriją visiškai užkemša trombas, arba dėl labai susiaurėjusios kraujagyslės, kuri padengta aterosklerotine plokštele. Infarktas paprastai prasideda nuo stipraus ir ilgai trunkančio skausmo krūtinės srityje. Tačiau galimi ir neįprasti simptomai — skausmai skrandžio ir pilvo srityje. Poinfarktinė kardiosklerozė — patirto infarkto pasekmė. Apmirę širdies širdies ligos ir sveikatos skirtumai audiniai neatsistato.
„Mano širdis – mano gyvenimas“
Vietoj jų atsiranda randuotas audinys, kuris sukelia tam tikrų širdies veiklos sutrikimų. Esant tokiai patologijai, reikia nuolat lankytis pas kardiologą. Susiaurėjusivainikinė širdies arterija Koronarinės širdies ligos diagnostika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Koronarinei širdies ligai diagnozuoti yra atliekama keletas tyrimų. Vienas iš pirminių tyrimų yra elektrokardiograma EKG. Pirmiausia ji užrašoma ramybės būklėje pacientui gulint, po to krūvio mėginio angl.
Jeigu šis tyrimas nustato, kad paciento širdis negauna reikiamo kiekio deguonies, kurį perneša kraujas, tuomet reikia atlikti koronarografiją.
Šiam tyrimui yra naudojamas kateteris plonas, lankstus vamzdeliskad per jį būtų galima suleisti kontrastinės medžiagos į vainikinę arteriją. Specialiu rentgeno aparatu yra filmuojamas ir išsaugomas vainikinių arterijų vaizdas, kuris leidžia gydytojui pamatyti susiaurėjimus paciento vainikinėse arterijose ir nustatyti jų susiaurėjimo laipsnį.
Širdies ligos priklauso ir nuo ūgio
Turėdamas šią informaciją gydytojas gali parinkti pacientui racionaliausią gydymo planą. Koronarinės širdies ligos gydymas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Koronarinės širdies ligos gydymo būdai yra šie: Vaistais Perkutaninė transliuminalinė koronarinė angioplastika PTKA' Šių gydymo būdų tikslas yra pašalinti ar sumažinti pacientų simptomus ar problemas, ir taip pat sumažinti riziką susirgti širdies ligos ir sveikatos skirtumai infarktu.
Miokardo infarktas atsiranda visiškai užsikišus širdies vainikinei arterijai, ko pasekoje yra pažeidžiamas širdies raumuo.
Koronarinė širdies liga gali būti gydoma tik vaistais arba kombinuojama su kuriuo nors vienu iš aukščiau išvardintų gydymo būdų. Vaistai nepašalina susiaurėjimų, jie gali tik pagerinti širdies darbą ir sumažinti simptomus, tokius kaip krūtinės skausmą ar spaudimą.
Tai yra būdas sudaryti naujus kanalus kraujui tekėti aplink užsikišusias vietas širdies vainikinėse arterijose. Tai atviros chirurgijos operacija, atliekama pilnoje narkozėje. Chirurgai paima krūtinės arteriją arba veną iš kojos tam, kad sudarytų naują kanalą kraujui nutekėti aplink užsikišusią ar susiaurėjusią kraujagyslę.
Sėdime ant parako statinės – širdies ligos vis „jaunėja“
Jie prisiuva vieną kraujagyslės galą prie aortos ir kitą galą — vainikinės arterijos gale už užsikišusios ar susiaurėjusios vietos. Dabar jau kraujas iš aortos teka per naujai suformuotą jungtį į širdies raumenį.
PTKA — procedūra kuri atliekama išplečiant susiaurėjusią paciento vainikinę arteriją be chirurgijos.
Perkutaninė reiškia, kad procedūra yra atliekama per odą. Transliuminalinė reiškia, kad procedūra atliekama viduje arterijos lumen — lot.
Koronarinė reiškiajog gydoma širdies vainikinė corona — lot. Angioplastika yra būdas praplėsti susiaurėjusią ar visiškai užsidariusią vainikinę arteriją.
PTKA pagrindinė idėja yra įvesti mažą balionėlį, su stentu ar be jo, kuris yra išplečiamas susiaurėjusios vainikinės arterijos vietoje. Plėsdamasis balionėlis traiško ir įspaudžia aterosklerotines plokšteles į arterijos sienelę ir taip panaikina buvusį susiaurėjimą. Stentas — tai segmentinis išplėsto baliono diametro vamzdelis, kuris vėliau neleidžia arterijai subliūkšti ar susitraukti.